Jonas Jonasson
„Šimtametis,
kuris išlipo pro langą ir dingo“
„Obuolys“ 479
psl. 2012 metų leidimo
Knyga, kuria pamačius, nebūtinai norisėjosi skaityti. Nei pavadinimas, nei
viršelis, nei knygos gale esanti anotacija, netraukė. Labai jau nesinorėjo
skaityti apie šimtamečio gyvenimą, jo bėdas ar sunkų gyvenimą. Bet, surizikavau
ir esu patenkinta, nes knyga nuostabi, ji kaip didelis optimizmo užtaisas.
Knyga parašyta vadovaujantis patarle: „Nėra to blogo, kuris neišeitų į gerą“.
Skaitant, pagrindinis herojus atrodo truputį „kvanktelėjęs“, bet labai
nuoširdus. Jis, mėgsta degtinę, bet nėra žlugęs girtuoklis. Jis, savamokslis
sprogmetų ekspertas, bet sugebėjęs nušluostyti nosį pasaulio mokslininkams ir pirmas
išrasdo atominę bombą, bei mielai besidalinantis atominės bombos „receptu“. Jis
yra sėdėjęs prie vaišių stalo su įtakingiausiais asmenimis, tokiais kaip
Stalinu, Čerčiliu, Mao, Trumenu ir kitais, bet nesureikšmina to fakto. Tai paprastas
žmogutis, kuris niekam neteikia didelės reikšmės, bet gyvena savo nuožiūra ir
pagal savo taisykles. Jis kiekvienoje situacijoje, net ir blogoje, randa sau
teigiamo poslinkio. Būnant nelaisvėje, juk galima naudingai išnaudoti laiką,
pavyzdžiui, išmokti užsienio kalbos, bet kai penkiarius metus tenka gyventi „sausai“
ir kantrybė gali baigtis. Tada ateina momentas pabėgimui.
Knyga parašyta paprastai, bet labai šmaikščiai, skaitosi lengvai ir su
pasimėgavimu. Autorius, tikrai nestokoja puikaus humoro. Yra vietų, kai užtinki
save besijuokiantį. Nors knygą būtų
galima priskirti ir detektyvui (nes vis tik įvyksta dvi žmogžudystės), bet savo
stiliumi ji panaši į humoristinį biografinį pasakojimą.
Knyga parašyta dviem kryptimis. Pirmoji linija, pažindina skaitytoją su
Alano Karlsono gyvenimu nuo gimimo iki jam sukako 100 metų, o antroji pasakojo
įvykius, kai jam sukako 100 metų ir jis išlipo pro langą ir dingo... iš
pensiono.
Pasirodo, ne taip sudėtinga, šimtamečiui papulti į nuotykių verpetą,
nužudyti žmogų arba du (vis tiek blogas buvo), susirasti naujų, ištikimų
draugų, pralobti ir tapti įžymiu.
Tikrai, labai patariu, jei užtiksite šią knygą – nepaleiskite jos
neperskaite.
O čia keli „perliukai“ iš knygos:
101 psl. „... niekas taip nepagražina automobilio, kaip staiga per pusę
sumažėjusi rida“.
166 psl. „... turėtum saugotis kunigų, sūnau. Ir žmonių, negeriančių
degtinės. Blogiausia yra degtinės negeriantys kunigai“
242 psl. „... rodos, neišsprendžiami konfliktai mūsų žemėje prasideda
panašiai: „Tu kvailas, ne tu pats kvailas, ne, tu, kvailas“. Ginčas dažniausiai
išsprendžiamas, kartu išgėrus butelį degtinės, o tada galvojama apie ateitį“.
347 psl. “ Gyvenime nebūtinai teisinga tai, kas teisinga, o veikiau tai, ką
žmogus, darantis sprendimus, sako esant teisinga“.
403 psl. “…kai degtinė įeina, sveikas protas išeina...“
Aš kaip tik šią knygą dabar skaitau. Super :)
AtsakytiPanaikinti