Adrian McKinty "Grandinė"

 

 

Adrian McKinty

"Grandinė"

Alma littera, 397 psl. 2020 leidimo metai

Ką padarytų mama (tėvas), jei sužinotų, kad pagrobė jos vaiką? Ir jei ji (jis) sužinotų, kad yra tik vienas vienintelis būdas pavogtą vaiką susigrąžinti gyvą ir sveiką? Manau, kad viską. 

Reičelė niekuo neišsiskirianti mama auginanti dukrą. Na, nebent skirtingai nuo kitų ji išsiskyrusi ir viliasi prieš metus nugalėjusi vėžį.

Staiga, kaip griaustinis iš giedro dangaus ją pasiekia dvi blogos žinios: jos onkoliginiai tyrimai blogi ir jos dukra pavogta. 

Mamai, jos sveikata pasitraukia į antrą planą, nes atgauti dukterį neabejotinai svarbiau. Tik norint ją atgauti neužteks vien tik sumokėti reikalaujamą išpirką, bet dar reikės pagrobti kitą vaiką. Negana to - pagrobto vaiko tėvus priversti pasielgti taip kaip ji pasielgė. Tik tokiu atveju jos dukra bus paleista. 

Visa tai "grandinė" kurios negalima nutraukti, nes baudžiami mirtimi.

Adrian McKinty sugalvojo išties makabrišką istoriją, kuri ne tik šiurpina, bet ir neleidžia atsitraukti. Esi dviprasmiškame pasirinkime. Iš vienos pusės - tu lyg pateisimi veiksmus ir tėvų norą išgelbėti savo vaiką, o iš kitos pusės teisi, kad jie sukelia ašarų ir skausmo kitai šeimai, kurią įtraukia į grandinę.

Nors knyga ir labai lengvai skaitosi, bet tarpais sustoji pagalvoti "o kaip daryčiau aš"? Turinys lengvas, autorius nebruka savo vizijos kas ir kaip jo manymu atrodo, bet leidžia pamatyti vaizdus ir žmones savaip.

Knyga patiko, nors ir liko ją perskaičius "slogutis" (gal dėl to kad apie vaikų grobimą?). Bet, tai ir gerai - vadinasi autorius sugebėjo paliesti skaitytoją.

Ar norėsiu paskaityti dar šio autoriaus knygų? Taip.

 

Tess Gerritsen
"Išlikusieji"
"Jotema" 336 psl., 2014 leidimo metai.

Tess, kaip gera draugė namuose. Ji, ta, kuri visada turi naują ir be galo įdomią istoriją. Ji, ta, su kuria ilgiausi vakarai tampa tik viena trumpa akimirka.
Mažas berniukas, Tedis Klokas, kuriam dar tik keturiolika, bet jau antrą kartą netenka šeimos. Pirmą kartą jis liko gyvas, kai buvo išžudyta jo šeima, o antrą kartą liko vienas, kai netikėtai žuvo globėjai. Pradeda aiškėti, kad tai nėra nelaimingi atsitiktinumai, o bandymai susidoroti su berniuku. Todėl, jis, apgyvendinamas paslaptingoje  Ivensongo pilyje - prieglobstį, kur smurtą patyrusios jaunos aukos mokosi išgyvenimo pavojingame pasaulyje paslapčių ir gebėjimų

Lars Kepler "Žaidimų aikštelė"

  

Lars Kepler
"Žaidimų aikštelė"
"Obuolys" 480 psl., 2017 leidimo metai.

Lars Keplerio vardu pasivadinęs sutuoktinių duetas Alexanderis Ahndoril (g. 1967) ir Alexandra Coelho Ahndoril (g. 1966) iš Švedijos, pristatė naują knygą - "Žaidimų aikštelė".

Kaip, jau esame įpratę, tikimės, kad tai bus vienas iš jų rašomų detektyvų apie Joną Lina, bet tenka nustebti. Knyga, nėra tipinis skandinaviškas detektyvas. Tai, knyga, verčianti susimastyti - kas vyksta su mumis, kai sustoja širdis... Dar viena detalė, kuri šią knygą daro patrauklia, tai mamos meilė, rūpestis ir aukojimasis dėl sūnaus.

Mes juk nežinome, kas vyksta su mumis, kai sustoja širdis. Vieni pasakoja apie tunelį ar šviesas, o Švedijos ginkluotųjų pajėgų karininkė Džasmina Paskal-Anderson matė keistą miestą, dokus, laivus ir žmones, kurie kovoja dėl grįžimo į realų gyvenimą. Kuo daugiau ji apie tai kalba, tuo labiau  stumia save į psichiatrų rankas.

Nutikus avarijai, sūnaus gydymas reikalauja trumpam sustabdyti jo mažos širdutės darbą. Džasmina supranta, kad sūnus negrįš papuolęs į anapusinį miestą. Ji matė, kas nutiko su maža mergyte, kuri bandė pareiti. Todėl, liko viena galimybė - eiti kartu ir padėti. Ji įkalba seserį padėti ir sustabdyti jos pačios širdį, kad padėtų savo sūnui. Nors sesuo ir netiki Džasminos matytais ir išgyventais reginiais, bet sutinka padėti. Kelionė prasideda.... Kaip bebūtų keista, bet tas ... kitas gyvenimas egzistuoja. Vieniems jis patinka, kiti stengiasi iš jo ištrūkti, bet tenka įsitikinti, kad ir ten egzistuoja savos taisyklės, įstatymai ir net ... korupcija. O tam, kad įrodytum savo tiesą, tenka kovoti "žaidimų aikštelėje", nors niekas negarantuoja, kad kova bus sąžininga.

Tiems, kas tikėjosi seno gero detektyvo, knyga gali nepatikti. O man patiko. Patiko tai, kad autoriai puikiai sugeba pateikti kitokio formato romaną, kuris nė trupučiu nenusileidžia jų "arkliui" - detektyvams. Puiki knyga, kurią perskaičiau vienu prisėdimu. Net ir po jos, perskaičius kelias knygas, mintimis grįžtu prie "Žaidimų aikštelės".
Truputį erzina, kai knygos anotacijoje rašoma apie Džasminą, o knygos viduje jau skaitome apie Šasminą. Nejaugi knygos redaktoriai to nemato?
Gero skaitymo.

Jude Deveraux "Aukso dienos"

Jude Deveraux
"Aukso dienos"
"Jotema" 368 psl., 2012 leidimo metai.

Pasiėmiau šią knygą, norėdama praplėsti pažintį su naujais (dar neskaitytais) autoriais. Apsisprendimas, dėl šios autorės, buvo spontaniškas. Tai gi, atsivertusi, pasijutau lyg atėjusi į pirmą pasimatymą. Pirmi puslapiai, buvo kupini nusivylimo, nes knyga pasirodo "apie tuos senus" laikus, kai damos alpdavo nuo džentelmeno žvilgsnio, kai "paskutinis mados klyksmas" buvo didelės lyg tortai suknelės...
Deja.., perskaičius knygos anotaciją, išties sunku suprasti, apie kuriuos laikus suksis veiksmas knygoje. Bet .., nebuvo taip blogai, kaip atrodė iš pradžių.
Angusas Makternas, lerdas (Škotijoje, tai lyg lordas), bet be žemių ir pilies, nes jo senelis, paprasčiausiai ją pralošė. Jis leidžia dienas, prižiūrėdamas gyvulius, bandydamas suvienyti savo gentainius. Jis yra mėgiamas vyrų ir dievinamas moterų. Viskas pasikeičia, kai į pilį atvyksta gražioji Edilina.
          Edilinos dėdė nori ištekinti savo dukterėčią už nemylimo vyro ir pasisavinti jos kraitį. Angusas, norėdamas padėti merginai, padeda jai pabėgti, bet ir pats privalo išvykti, palikdamas savo gentainius ir šalį. Kelionėje į Ameriką tarp Agnuso ir Edilinos užsimezga gražus jausmas - meilė, kuriai teks ne vienas išbandymas, bet jau svajonių šalyje Amerikoje.
          Didelis pliusas, kad knygoje nėra to "ai" "oi" "ach" ir t.t. Tai, pakankamai šiuolaikinis istorinis romanas, kuriame tekstas sudėliotas su lengvo humoro kvapeliu, todėl lengvai skaitomas. Nesu nusivylusi, bet ... antrą kartą neskaityčiau. Ir kol kas neieškosiu jos knygų, bet ateitį būtinai perslaitysiu.

Mary Higins Clark "Šauksmas naktyje"

Mary Higins Clark
"Šauksmas naktyje"
"Alma littera" 296 psl., 2012 leidimo metai.


Tai, ko gero, greičiausiai perskaityta knyga. Prisėdau paskaityti "prieš miegą", tai ir nepaleidau, kol užverčiau paskutinį puslapį. Apie miegą, visą tą laiką, negalvojau.
Kaip ir dažniausiai, Mary romanuose, pagrindinėmis veikėjomis tampa moterys. Šiame romane, nei išimtis. Niujorko galerijoje dirbanti išsiskyrusi dviejų mažų mergaičių, Tinos ir Bekės, mama, Džeinė Makpartland susipažįsta su labai populiariu dailininku Eriku Kriugeriu.
Tai, buvo, meilė iš pirmo žvilgsnio. Erikas pakerėjo ir apsupo savo galantiškumu, jautrumu, dėmesiu, talentu. Džeinės vyras buvo visiška priešingybė. Net ir po skyrybų nesirūpino dukrelėmis, vietoj pagalbos, traukė paskutinius pinigus iš buvusios žmonos, nors ir žinojo, kad jai labai sunku. Todėl Eriko dėmesys, buvo tai ko jai reikėjo, kad pasijustų vėl gyva.
Gyvenimas, kaip sapnas, nes praėjus savaitei po pažinties Erikas pasipiršo ir ji sutiko. Po vestuvių, Erikas, parsivežė Džeinę su mergaitėmis į savo namus, kurie labiau panašėjo į rūmus. Nuotaka ir naujoji namų šeimininkė buvo labai laiminga... iš pradžių... vėliau prasidėjo keistenybės ir sapnas tapo košmaru.
Tikrai verta perskaityti šią knygą, nes ji tikrai pilna įtampos ir stipriai prikausto, tampi lyg neatsiejama veikėjos dalimi. Skaitai ir matai vaizdinius lyg filme, bet filme be reklamų.

Tess Gerritsen "Numirti dar kartą"

Tess Gerritsen
"Numirti dar kartą"
"Jotema" 352 psl., 2015 leidimo metai.

Pagal šios autorės romanus TNT kuria serialą "Ricoli ir Ailz" (Detektyvė Rizoli). Perskaičiau ne vieną Tess Gerritsen knygą, palyginimui pažiūrėjau kelias šio filmo serijas, bet sutapimą radau tik varduose.
Man neatitinka, nei charakteriai, nei istorijos pateikimas. Filmas, viso labo, eilinis serialas, o knygos charakteringos. Puikiai parodomas minčių, jausmų išraiškingumas (ką turėtų geriau parodyti aktorius, nei autoriaus plunksna.
Bostone randamas taksidermisto Leono Goto kūnas. Tai, ne šiaip žmogžudystė, Leono kūnas buvo pakabintas ir išmėsinėtas.
Ši žmogžudystė turi sąsajų su prieš šešeris metus, Bostvanos safaryje, išžudyta grupe turistų. Tai turėjo būti įdomi gyvenimiška patirtis, o tapo kova dėl išgyvenimo. Deja, kai aplink laukiniai gyvūnai, o stovykloje nesutarimas, bus sunku.
Dabar, šis, žudikas Bostone ir ieško kitos aukos. Norėdamos išsiaiškinti, kas įvykdo šias žiaurias žudynes Ricoli ir Ailz randa kitų panašių turistinių grupių nužudymų. Kas jas visas sieja??? O gal tai vienintelė likusi gyva Bostvanos žudinių liudininkė Milė?
Knyga gera, bet ne pati geriausi šios autorės knyga.

Jo Nesbo "Raudongurklė"

Jo Nesbo
"Raudongurklė"
"Baltos lankos" 415 psl., 2015 leidimo metai.

Jau seniai norėjau susipažinti su šio autoriaus darbais, tik ... vis nesusitiko mūsų keliai. Ir štai, vieną dieną, į mano rankas papuolė jo knyga "Raudongurklė".
Atsiverčiau, lyg seniai svajoto draugo užrašus, ir ... perskaičiusi kelis lapus užverčiau. Sekančią dieną vėl atsiverčiau ir vėl po kelių lapų užverčiau. Mano nusivylimas buvo begalinis, nes tikėjausi gero laiko, bet niekaip nesusidraugavau su šia knyga. Ir tai truko apie savaitę (gal ilgiau), kol vieną kartą susiėmiau ir peršokusi tą "nesusipratimo tarpą" skaičiau su dideliu malonumu.
Visa ko nesusipratimas buvo autoriaus pasirinkta pradžia, kur jis šokinėja nuo vienų personažų iki kitų, nuo vieno laikotarpio iki kito. Todėl kiekvieną kartą teko galvoti "apie ką čia". Tuo labiau, visose tose priešistorėse reikėjo "pagauti esminį kabliuką".
Vienas istorijos veiksmas vyksta karo metais, kai keli norvegijos kariai kariauja vokiečių pusėje. Ten ir prasideda istorijos pradžia kuri vėliau persikelia į "mūsų laikus". O čia jau prasideda kitas istorijos veiksmas. Jau tada autorius sumaišo kortas ir pasakoja apie žuvusį kareivį, kuris gali būt ir nežuvęs, apie pasikėsinimą į prezidento kortežą, kurio irgi lyg nebuvo, bet to pasekoje Haris Hulė perkeliamas į kitą, slaptosios tarnybos, skyrių ir tampa inspektoriumi.
Inspektorius Haris Hūlė aptinka ypač reto ginklo pėdsakus. Iškyla klausimas kas ir kokiu tikslu nelegaliai įvežė šį ginklą į Norvegiją. Va, tada, ir pradeda aiškėti 1942 ir 1999 metų peripetijos.
Kai įsiskaitai knygą, nuo jos sunku atsiplėšti. Nors pradžia ir buvo sunki. Bet perskaičius knygą lieka "hmm" ir neatsakytų klausimų. Vienas iš jų "kodėl?", kitas klausimas "kodėl niekas nesuprato, kas nužudė inspektorę, nors tai buvo beveik aiškiai pasakyta" ir t.t.
Įtariu, kad bus kažkokia šių knygų seka. O mane tokie dalykai varo į neviltį, nes, ne visada, perskaitai "tas dalis" kurias reikia iš eilės. Gerai, kai paimi knygą ir perskaitai visą istoriją nuo pradžios iki pabaigos.
Reikės pabandyti paieškoti kitų šio autoriaus knygų, kad galėčiau suprati ar tai toks autoriau rašymo stilius, ar tai tokia ši Jo Nesbo knyga. Kol kas man šis autorius neaiškus, kaip ir jo šios knygos pradžia.

Jo Nesbo "Raudongurklė"

Jo Nesbo
"Raudongurklė"
"Baltos lankos" 415 psl., 2015 leidimo metai.

Jau seniai norėjau susipažinti su šio autoriaus darbais, tik ... vis nesusitiko mūsų keliai. Ir štai, vieną dieną, į mano rankas papuolė jo knyga "Raudongurklė".
Atsiverčiau, lyg seniai svajoto draugo užrašus, ir ... perskaičiusi kelis lapus užverčiau. Sekančią dieną vėl atsiverčiau ir vėl po kelių lapų užverčiau. Mano nusivylimas buvo begalinis, nes tikėjausi gero laiko, bet niekaip nesusidraugavau su šia knyga. Ir tai truko apie savaitę (gal ilgiau), kol vieną kartą susiėmiau ir peršokusi tą "nesusipratimo tarpą" skaičiau su dideliu malonumu.
Visa ko nesusipratimas buvo autoriaus pasirinkta pradžia, kur jis šokinėja nuo vienų personažų iki kitų, nuo vieno laikotarpio iki kito. Todėl kiekvieną kartą teko galvoti "apie ką čia". Tuo labiau, visose tose priešistorėse reikėjo "pagauti esminį kabliuką".
Vienas istorijos veiksmas vyksta karo metais, kai keli norvegijos kariai kariauja vokiečių pusėje. Ten ir prasideda istorijos pradžia kuri vėliau persikelia į "mūsų laikus". O čia jau prasideda kitas istorijos veiksmas. Jau tada autorius sumaišo kortas ir pasakoja apie žuvusį kareivį, kuris gali būt ir nežuvęs, apie pasikėsinimą į prezidento kortežą, kurio irgi lyg nebuvo, bet to pasekoje Haris Hulė perkeliamas į kitą, slaptosios tarnybos, skyrių ir tampa inspektoriumi.
Inspektorius Haris Hūlė aptinka ypač reto ginklo pėdsakus. Iškyla klausimas kas ir kokiu tikslu nelegaliai įvežė šį ginklą į Norvegiją. Va, tada, ir pradeda aiškėti 1942 ir 1999 metų peripetijos.
Kai įsiskaitai knygą, nuo jos sunku atsiplėšti. Nors pradžia ir buvo sunki. Bet perskaičius knygą lieka "hmm" ir neatsakytų klausimų. Vienas iš jų "kodėl?", kitas klausimas "kodėl niekas nesuprato, kas nužudė inspektorę, nors tai buvo beveik aiškiai pasakyta" ir t.t.
Įtariu, kad bus kažkokia šių knygų seka. O mane tokie dalykai varo į neviltį, nes ne visada perskaitai "tad dalis" kurias reikia iš eilės. Gerai, kai paimi knygą ir perskaitai visą istoriją nuo pradžios iki pabaigos.
Reikės pabandyti paieškoti kitų šio autoriaus knygų, kad galėčiau suprati ar tai toks autoriau rašymo stilius, ar tai tokia ši Jo Nesbo knyga. Kol kas man šis autorius neaiškus, kaip ir jo šios knygos pradžia.

Camilla Läckberg "Pamokslininkas"

Camilla Läckberg
"Pamokslininkas"
"Tyto alba", 375 psl., 2012 leidimo metai

Mūsų mažoje bibliotekoje pasirodė naujų autorių knygų. Padaugėjo skandinavų detektyvų, kuriuos mielai pasikišau po pažaščia ir parsinešiau namo. Jau ne kartą teko įsitikinti, kad skandinavai, kurie sėdėdami nuostabios gamtos apsuptyje rašo puikias knygas.
Šį kartą man teko garbė susipažinti su švedų rašytoja Camilla Läckberg.
Knyga įdomi, painus siužetas, daug intrigos ir netikėta atomazga. Skaitosi ne taip lengvai, kaip norėtųsi, bet ilgainiui apsipranti. Tekstas rinktas taip, kad tarpais nesupranti apie ką eina kalba, nes pastraipos (veiksmas) neatskirtos didesniais tarpeliais, todėl skaitant susidaro įspūdis, kad atvertus puslapį jau skaitai apie visai kažką kitą. O dar tie vardai Johanas, Johanesas, Jakobas .... kartais pasimeti kur kuris ir apie kurį kalba eina.

Knygoje pasakojama apie mažame Fjelbakos miestelyje rastus nužudytos merginos palaikus. Stebėtina tai, kad po merginos palaikais rasti dviejų, prieš dvidešimt keturis metus dingusių merginų griaučiai.  Buvęs įtariamasis jau miręs, todėl policijai kyla daug klausimų, vienas iš jų "ar tikrai miręs?". Tyrimą apsunkina tai, kas visas tyrimas sukasi aplink vietinę įtakingą Hultų šeimą, kurios "spintose slepiasi ne viena paslaptis".

Kokią geriausią mintį "ištraukiau" iš knygos? - Niekada nemeluok vaikams, nes gali kilti problemų jiems suaugus.
Būtinai paieškosiu ir kitų šios autorės knygų.

Peter James "Mirusiojo gniaužtai"

Peter James
"Mirusiojo gniaužtai"
"Jotema" 400 psl. 2014 leidimo metai.

Tai, nėra pirmoji mano pažintis su autoriumi. Ankstesnės, Peter James, knygos man patiko, todėl su malonumu pasinėriau į naują šio autoriaus darbą. Kaip ir anksčiau laukiau "seno gero detektyvo" :) - juk veiksmas vyksta "senoj geroj Anglijoj". Ir ... nenusivyliau.
Knygoje, bylą tiria, jau anksčiau pažįstamas Sasekso policijos Kriminalinio skyriaus vyresnysis detektyvas Rojus Greisas. Todėl, labai bijojau, kad knyga bus ankstesnės knygos tęsinys. O aš labai nemėgstu skaityti serijinių knygų, kai jos eina ne iš eilės. Bijau, kad kažką praleisiu ar sužinosiu tai ko dar nenoriu sužinoti....  Džiaugiuosi, kad taip nenutiko.
Knygoje pasakojama, apie netyčinią avariją, kuri nusinešė jauno žmogaus gyvybę. Avarijoje dalinai kaltas ir pats dviračiu važiavęs jaunuolis, kuris netikėtai išvažiavo į kelią ir pakeitė ne tik savo, bet ir dar trijų vairuotojų gyvenimus.
Jaunuolio tėvai, Amerikoje žinomos mafijos šeimos palikuonys, net neketinantys susitaikyti su sūnaus netektimi. Pagal mafijos įstatymus, o ir sunkaus charakterio jaunuolio mamos, nuomone kaltieji turi būti nubausti.
Kai, du iš trijų, dalyvavusių avarijoje žūsta, policija supranta, kieno tai darbas. Belieka pabandyti išsaugoti trečiosios, Karlės Čeis, avarijos dalyvės gyvybę. O, kaip jiems sekėsi, sužinosite perskaitę knygą :)
Man patiko knyga. Ji lengvai skaitosi, sugeba įtraukti, nors autorius iškarto pateikia nusikaltėlį "ant lėkštutės" (nereikia spėlioti "kas kaltas" ) ir veda mus tyrimo keliu.
Labai vertinu diskretišką ir ypač meistrišką, labai trumpą paralelę į knygą "Mirties glėby". Apie ką aš čia mane supras, TIE, kurie skaitė tą knygą :)
Puikus autorius, puiki knyga. Mielai ieškosiu naujų Peter James knygų ir skaitysiu.