Nieko nėra geriau, kai jaukiai susisuki į pledą, pasiimi karštos kavos puodelį, atsiverti knygą ir pasineri į literatūros pasaulį. Mintys, kurias perskaitysite yra mano ir jūs turite pilną teisę su jomis nesutikti. Nes kiek žmonių - tiek nuomonių - tuo pasaulis ir įdomus.
O maistas, maistas ... tai ir taip visiems aišku, kad geras maistas - kaip ir gera knyga - silpnybė.
Kaip lengva apkaltinti kitą? Ypač tada, kai randi plūduriuojančią savo aštuoniolikmetę dukrą, nuosavo kiemo baseine. Ypač tada, kai sužinai, kad ji, ne paprastai nuskendo, bet buvo nužudyta.
Franė Dauling buvo tvirtai įsitikinusi, kad jos dukrą Kerę nužudė jos draugas Alanas, su kuriuo ji tai pykosi, tai taikėsi.
O Mardžerė, Daulingų kaimynė, bijojo, kad tai padarė jos, protinę negalią turintis sūnus Džeimis.
Bylą imasi tirti detektyvas Maikas Vilsonas, kuris pradeda domėtis ne tik byla, bet ir Kerės vyresniąja seserimi Alina.
Lengvas, įdomus, puikiai sudėliotas romantikos kupinas detektyvas. Skaitant supranti, kad tiek Franė, tiek Mardžerė klysta kaltindamos nekaltus. Skaitai ir jautiesi pranašesniu, nes tu jau žinai, kas kaltas ir belieka sulaukti knygos pabaigos, kad patvirtintum savo spėjimą.
Norite sužinoti kas, ką ir kodėl stebi? Imkite knygą į rankas ir pirmyn - nerkite ė skaitymą.
Mary Higgins Clark knygose visada randama atsvara nusikaltimui. Ji leidžia savo veikėjams išgyventi ne tik netektį, bet ir romantiškus jausmus.
Tess Gerritsen Gary Braver "Pasirink mane" Jotema, 336 psl., 2021 leidimo metai
Jis dėstytojas, ji jo gabiausia ir gražiausia studentė. Jis vedęs, o ji išsiskyrė su vaikinu. Jis jai parodo dėmesį, ir ji jį priima, bet supranta savaip. Nesunku nuspėti kuo visa tai baigsis.
Vieną dieną, ši studentė, Tarina Mur, randama iššokusi pro balkoną. Tyrimo metu paaiškėja, kad Tarina laukėsi, o ir tyrimo detalės dėliojasi taip, lyg iššokti jai kažkas "padėjo".
Detektyvės Frenkės Lumės, akys nukrypsta į literatūros profesorių Džeką Dorianą. Ar Tarina jam buvo tik studentė, o gal kažkas daugiau? Gal jis, nenorėdamas prarasti žmonos, darbo, tokiu būdu bandė padėti tašką jų santykiams?
Skaitau ir galvoju ... na, niekaip nesuprantu, kur čia Tess Gerritsen braižas. Siužetas, apie dėstytojo ir studentės santykius, iki skausmo banalus. Žinant, Tess knygas, niekada net nepagalvočiau, kad tai vienas iš jos darbų. Jis silpnas, banalus, intrigos neradau :( Nežinau Gary Braver knygų, negaliu vertinti jo darbų, bet iš dviejų autorių tandemo tikėjausi daugiau.
Lars Kepler "Lozorius" "Obuolys" 512 psl., 2020 leidimo metai
Tai septintoji knyga apie inspektorių Joną Liną.
Vienas žiauriausių ir protingiausių Švedijos žudikų, Jurekas Valteris guli kape. Tuo pasirūpino Sagos Bauer paleista kulka. Būtų viskas lyg ir gerai, gyvenimas tekėtų sava, kasdieninių nusikaltimų, vaga, bet ... . Kažkas pradeda žudyti nusikaltėlius. Atrodo reikėtų, tam kažkam už tai padėkoti, bet Jonui Linai visa tai neduoda ramybės. Jonas sustiprina savo įtarimus, gavęs pranešimą, kad išniekintas jo mirusios žmonos kapas. Jonas Lina nė neabejoja, kad visa tai Jureko Valterio darbas ir ne toks jis ir miręs.
Tai reiškia tik vieną - Jurekas medžios jį ir jo dukrą.
Knyga įtempta, užkabinanti, skaitosi lengvai. Siužetas įdomus. Jei apie knygą pasakyti tik tiek - vadinasi nepasakyti nieko. Tie kas skaitė kitas šių autorių knygas supras, kad jas pradedi skaityti ne tada, kai atsiverti pirmą puslapį, o tada, kai nešiesi ją namo. Kodėl? Todėl, kad mintimis jau verti pirmą puslapį ir mėgaujiesi būsimu skaitymu. :)
Jorn Lier Horst "Urvinis žmogus" Baltos lankos, 380 psl., 2018 leidimo metai
Koks turi būti žmogaus gyvenimas, jei tu spėji numirti, o tavęs niekas nepasigenda ilgus mėnesius? Detektyvo Viljamo Vistingo kaimynystėje randamas, fotelyje, priešais televizorių, miręs Vigas Hansenas, kurio kūnas jau spėjo mumifikuotis. Lyg ir nėra kriminalo, tik vienišo, seno žmogaus mirtis. Ši mirtis sudomina žurnalistę, Vistingo dukrą Liną. Ji pradeda domėtis, Vigo, žmogaus, kuris niekam nebuvo reikalingas, gyvenimo istorija, norėdama apie tai parašyti straipsnį..
Negana to, tuo pačiu metu, randamas dar vienas, po sniegu kelis mėnesius pragulėjęs lavonas. Aiškinantis asmens tapatybę randami FTB ieškomo serijinio žudiko pirštų antspaudai. Byla tampa tarptautine, o paaiškėjus galimų aukų mastams verčiantis imtis už galvų skubėti.
Lina knaisiodamasi po Vigo gyvenimą, norėdama suprasti koks jis buvo ir kokia jo aplinka, vis labiau ima abejoti ar tai buvo tik paprasta mirtis. Ji nė nenutuokia kaip arti prisikapstė ir kad jai pačiai gresia pavojus.
Du mirę vyrai, kurių niekas nepasigedo, kas juos sieja?
Knyga puiki, lengvai skaitoma, bet nėra iš tų kurią skaitant vien tik atsipalaiduoji ir mėgaujiesi. Ji puiki, nes verčia susimastyti, apie vienišų, atsiskyrusių žmonių gyvenimą. Geras, stiprus siužetas, įdomūs veikėjai, netikėtas siužetas.
Jorn Lier Horst "Aklas spėjimas" Baltos lankos, 328 psl., 2019 leidimo metai
Jau pusmetis, kaip dingusio taksisto byla nejuda iš vietos, kai staiga Viljamas Vistingas gauna naujos informacijos, kurį bylą išjudina iš mirties taško. Tik deja, visa tai susiję su mirtimi... ir ne viena.
Besiaiškindamas bylą Vistingas turi skubėti, jei nenori kad būtų nuteistas nekaltas žmogus. Jam tenka susidurti su kolegų abejingumu, noru nuslėpti faktus ir nenoru pamatyti akivaizdžią tiesą.
Stebina Linos, kaip policininko dukters ir žurnalistės elgesys. Rastą, draugės Sofijos namuose svarbią informaciją nutaria nuslėpti nuo tėvo (kad naujai atsiradusi draugė neturėtų nemalonių išgyvenimų?). Ji kaip niekas kitas turėtų žinoti, kai tai padėtų tėvui byloje, bet .. .
Ši knyga, kaip ir kitos autoriaus knygos, susipina tarpusavyje herojų gyvenimo peripetijomis. Pati istorija (byla) vis kita, bet veikėjų gyvenimas eina tolyn, todėl skaitant gali iškilti klausimų "kas ir kodėl".
Pradėjus skaityti, norisi kuo greičiau pabaigti, nes kaip ir visose bylose, kaltininkas paaiškėja po nuodugnaus tyrimo, kol nesurinksi visų faktų (neperskaitysi iki galo) neišsiaiškinsi kaltininko.
Patikusi citata: "Kas kovoja su siaubūnais, tesisaugo, kas pats netaptų siaubūnu. Ir kai ilgai žiūri į bedugnę, bedugnė irgi žvelgia į tave." Nyčė
Įsivaizduokite ... Norvegija su savo nedidelėmis, žaviomis akmeninėmis salelėmis, kur ne kur stūksančius rudus, vienas į kitą panašius mažus namukus - vasarnamius. Vasaros metu juose verda gyvybė, o ateinant rudeniui juose įsivyrauja ramybė.
Šį kartą viskas ne taip. Ramybė sudrumsčiama, kai Uvė Bakerudas atvykęs savaitgaliui į šeimos vasarnamį randa jį išplėštą. Tikrindamas kaimynų namelius, jis randa ne tik išplėštą kaimyno vasarnamį, bet ir daug šiurpesnį radinį - mirusį kaukėtą asmenį.
Tyrimo imasi detektyvas Viljamas Vistingas.
Keista ir tiktai nemalonu skaityti, kai norvegiškame romane, pagrindiniais herojais tampa lietuviai. Taip, tie kurie plėšė vasarnamius ir miręs kaukėtas asmuo - lietuviai. Tiriant šią painią bylą Vistingui nusimatė kelionė į Vilnių, aplankant Gariūnų turgavietę.
Net įdomu ar pats autorius lankėsi Lietuvoje. Jei ne, tai kas jam padiktavo siužetą. Gal asmeninė patirtis ar susidūrimas su plėšikaujančiais lietuviais?
Knyga įdomi, nors ir nelabai maloni (suprantama, gėda už savus), bet skaitosi lengvai. Autorius, savo kaip tyrėjo, kompetenciją puikiai perteikia kuriamam personažui Viljamui Vistingui. Siužetas įdomus. Sudėliotas taip, kad negalėtum iš karto nuspęsti jos baigties, todėl norisi skaityti, kad išsiaiškintum bylos esmę.
Tai puiki nauja pažintis. Mielai paimsiu į rankas naują šio autoriaus darbą.
Jau kurį laiką, laukdama savo eilės, ši knyga, gulėjo lentynoje. Kiekvieną kartą praeinat ją matydavau ir pasakydavau sau "dar ne". Laikas, tokioms knygoms, neateina niekada, nes jas ne skaitai, o išgyveni. O išgyventi jas labai sunku.
Autorius, lyg suprasdamas, pateikia lengvesnę šio įvykio versiją. Jis nori, kad mes žinotumėm jog buvo tokia - Helene Haneman - moteris, motina, žmona, kuri pasiaukojo ir nepaliko savo šeimos ir penkių vaikų. Žengė su jais į kančių ir mirties pasaulį.
Helene - grynakraujė vokietė, bet pamilusi romų tautybės vyrą, ištekėjo už jo, pagimdė penkis vaikus ir tikėjosi laimingo gyvenimo kartu.
1943 gegužės mėnesį Heinricho Himlerio įsakymu visi reicho sinti ir čigonai turėjo būti internuoti specialiose stovyklose. Tai lietė Helenos vyrą ir vaikus, bet ne ją... . Palikti jų ji nė nesvarstė - jie jos dalis, o dalis nedaloma. Taip ji su savo vaikais ir Johanu atsidūrė Aušvice, Birkenau romų stovykloje.
Autorius, leidžia suprasti apie tuos siaubus, kurie vyko Aušvico stovykloje, apie eksperimentus kurios vykdė daktaras Josefas Mengelė ir vilties spindulėlį, vaikų darželio pavidalu, kurį sukurti ir vadovauti buvo paskirta Helene Haneman.
Vaikų darželis buvo lyg optinė laimės apgaulė, nes Aušvico koncentracijos stovykloje niekas nevyko be priežasties. Vaikai ten buvo laimingesni, sotesni ... bet tai negalėjo jų išgelbėti nuo mirties.
Mario Escobar'as, savo romane, išgelbėja vyriausiąjį Helenos sūnų, bet vėliau paaiškina, kad norėjo palikti skaitytojui viltį, ko gero tokią viltį, kurią suteikė Helenos Haneman darželis vaikams ir jų mamoms.
Helene atsisakė savo privilegijos į gyvenimą ir su penkiais vaikais mirė 1944 m. rugpjūčio 2 d. dujų kameroje Birkenau.
Prieš keletą metų lankiausi Aušvice, vaikščiojome iš barako į baraką, klausėmės gido pasakojimų. Ne, jie nepasakojo apie Helene Haneman, bet tai nereiškia kad jos nebuvo ar jos įstorija neverta dėmesio. Ten gyveno ir mirė tūkstančiai žmonių su savo istorijomis. Vienos iš jų lieka gyvos knygų puslapiuose, kitos likusių artimųjų lūpose, o trečias užklojo laiko dulkės.
Buvome užsukę ir į ...dujų kameras. Patikėkite, praėjus dešimtmečiams, pasikeitus vidui, paskirčiai užeinantys nejučia nutyla, o viduje vis dar jaučiamas svetimas skausmas.
Knyga puiki (jei taip galima pasakyti). Visą laiką jautėsi, kad autorius stengiasi kuo švelniau užgludinti aštrius istorijos kampus ir papasakoti Helenės ir jos vaikų istoriją tik iš optimistiškesnės pusės. Lygiai taip, kokia ir buvo pati Helenė, sukūrusi mažą oazę dykumoje.
Kai manai, kad esi 1000 kartų įsitikinęs, jog TIKRAI ŽINAI kas tikrasis žudikas, nes paprasčiausiai kito - negali būti, bet ... terkšt ir knygos pabaigoje supranti, kad tave dedukcijos menas ... I Š D Ū R Ė.
Draugei matant buvo pagrobta šešiolikmetė Dženė Lind ir tik dabar, paėjus penkeriems metams randamas jos išniekintas ir nužudytas kūnas.
Panašiai tuo pat metu Pamelos ir Martino šeimoje nutinka kita nelaimė - žiemą paskęsta panašaus amžiaus Pamelos dukra Amanda. Martinas, kuris tuo metu buvo su ja, vis dar išgyvenantis potrauminį sindromą ir turintis psichinę negalią, tampa Dženės Lind nužudymo liudininku. Būtų puiku, bet jis kovoja su savo demonais ir nieko neprisimena.
Detektyvas Jonas Lina ir psichiatras Erikas Marija Bakas ryžtas eksperimentui - panardinti Martiną į hipnozę...
Dingsta dar viena mergina - Mija. Ji labai svarbi Pamelai ir Martinui. Pagrobėjas grasina jos mirtimi, jei Martinas kalbės, bet tam kad ją išgelbėtų Martinas turi papasakoti tai ką matė.
Kaip visada šis autorių duetas (Alexanderis ir Alexandra Ahndorilai) aukštumoje. Realistiškai perteikia įvykius, veikėjų charakterius, nenuspėjamą siužetą. Tai nėra TIK lengvo turinio detektyvas vakarui, bet meistriškai nupasakotas įvykis, kuriuo nori nenori ... patiki ir į jį įsitrauki.
Ši knyga, atsitiktinai papuolė į mano rankas ir klausimo skaityti ar ne (dėl eiliškumo) nekilo, nes tai atskiros istorijos, atskiri įvykiai, pasakojimai..., bet ne. Eiliškumas Lars Kepler knygoms būtinas. Jis būtinas, kad suprastum Jono Linos gyvenimo peripetijas, kurios seka iš vienos knygos į kitą.
Ar patiko? TAIP. Ar skaitysiu kitas šio autoriau knygas? Aišku, kad taip.
Jau kažkada esu minėjusi (o gal jau ir ne vieną kartą), kad man patinka šis autorius (kaip ir Stephen'ui King'ui ;) ) todėl visada su nekantrumu laukiu naujų jo knygų.
Viename iš prašmatnių Niujorko dangoraižių randamas nužudytas keistas atsiskyrėlis. Būtų lyg ir nieko ypatingo, jei ne šiūkšlėmis apkrautame bute kabantis pavogtas Vermerio paveikslas ir odinis lagaminas su inicialais, kurie priklauso Vinzorui Hornui Lokvudui Trečiąjam - Vinui. Šie daiktai dingo daugiau nei prieš dvidešimt metų puseserės Patricijos pagrobimo ir dėdės Oldričo nužudymo metu.
Maža to, tyrimo metu, paaiškėja, kad nužudytasis senai besislapstantis Rajus Strausas. Žmogus, kuris kartu su dar penkiais studentais dalyvavo išpuolyje, kurios pasėkoje septyni žmonės žuvo ir keliolika sužeistų.
Vinas, imasi aiškintis, kaip jo lagaminas ir dingęs paveikslas susijęs su Patricijos pagrobimu, dėdės nužudymu ir plačiai nuskambėjusiu išpuoliu, kurio dalyviai dingo.
Jei tikitės, kad skaitant suprasite kas kaltas - nesitikėkite. Lauks siurprizų. Niekas nėra taip kaip atrodo, tai ir yra šio autoriaus meistriškumas.
Vienas dalykas kuris "užkliuvo" ir erzino, tai Vino apibudinimas. Taip, jau nuo pirmų sakinių (ar pilno vardo) supranti, kad jis gimė su "auksiniu šaukštu burnoje" ir kad su metais šaukštas, kaip ir burna didėjo. Todėl, autoriaus nuolatinis ir perdėtinas priminimas (na, gal geriau sakyti pačio Vino pasakojimai apie save), koks jis "-iausias" sporte, dedukcijoje, sekse, piniguose, pažintyse ir t.t. labiau atskleidžia jį kaip arogantišką savimylą. Bet toks lyg ir nėra...?
Mėgstantiems šį autorių - knyga patiks. Knyga, lengvai skaitosi, puikaus siužeto, nenuspėjamos baigties. O aš tikrai ieškosiu sekančio Harlan Coben knygos.
Ką darytum tu būdama maža mergyte, kurios akyse nužudo vienintelį turėtą artimą žmogų - mamą? Ką darytum, jei tave žudikas įkalintų ir metų metus verstų tarnauti? Ką darytum, jei aplink tave nuolat dingtų merginos, o tu suprastum, kad jos jau niekada daugiau nebegrįš? Ką darytum, jei norėtum apie tai kam nors papasakoti, bet negali nei kalbėti, nei rašyti, tik piešti ... piešti vaikiškus piešinius, išreiškiant jausmus spalvomis.
Kad ir kiek pastangų dėtų detektyvė Didi Voren, nei FTB agentė Kiberlė Kvinsė, ar pagrobimą patyrusi Flora Dein, pagal tokius piešinius žudiko neras. Bet jos tikrai pabandys...
Viskas prasidėjo, kai atsitiktinis keliautojas, kalnuose, randa žmogaus kaulus. Prasidėjusio tyrimo keliai veda prie jau mirusio serijinio žudiko Deikobo Neso darbų. Gal tai dar viena iš jo, dar neatrastų aukų?
Mažas miestelis turi didelių paslapčių. Tyrėjų darbo grupei, kurios priešakyje Didi Voren, Kimberlė Kvinsi, Flora Dein, bei Kytas Edgaras, kuris ne tik mėgaujasi nusikaltimų tyrimu, bet ir Floros buvimu šalia. Jiems teks susidurti su konfrontacija, nepasitikėjimu ir dar daugiau mirčių. Flora ras ilgai ieškotą vietą, kur buvo įkalinta ir praleido daug baisių, nevilties, bei siaubo kupinų mėnesių su savo pagrobėju ir kankintoju Džeikobu Nesu. Būtent jis betarpiškai susijęs su šių dienų miestelio įvykiais. Tik ... jis jau miręs, tai kas ir toliau vykdo siaubingus nusikaltimus?
Knyga NEREALI, pradėjus skaityti, viskas aplink išnyksta ir pasijunti, taip, lyg pats dalyvautum tyrime. Todėl, jei pradėsite skaityti, būtinai paplanuokite daugiau laisvo laiko arba iš anksto visiems praneškite, kad esate nusikaltėlio medžioklėje ir jūsų negalima trukdyti :D
