Adrian McKinty "Grandinė"

 

 

Adrian McKinty
"Grandinė"
Alma littera, 397 psl. 2020 leidimo metai

Ką padarytų mama (tėvas), jei sužinotų, kad pagrobė jos vaiką? Ir jei ji (jis) sužinotų, kad yra tik vienas vienintelis būdas pavogtą vaiką susigrąžinti gyvą ir sveiką? Manau, kad viską. 
Reičelė niekuo neišsiskirianti mama auginanti dukrą. Na, nebent skirtingai nuo kitų ji išsiskyrusi ir viliasi prieš metus nugalėjusi vėžį.
Staiga, kaip griaustinis iš giedro dangaus ją pasiekia dvi blogos žinios: jos onkoliginiai tyrimai blogi ir jos dukra pavogta. 
Mamai, jos sveikata pasitraukia į antrą planą, nes atgauti dukterį neabejotinai svarbiau. Tik norint ją atgauti neužteks vien tik sumokėti reikalaujamą išpirką, bet dar reikės pagrobti kitą vaiką. Negana to - pagrobto vaiko tėvus priversti pasielgti taip kaip ji pasielgė. Tik tokiu atveju jos dukra bus paleista. 
Visa tai "grandinė" kurios negalima nutraukti, nes baudžiami mirtimi.
Adrian McKinty sugalvojo išties makabrišką istoriją, kuri ne tik šiurpina, bet ir neleidžia atsitraukti. Esi dviprasmiškame pasirinkime. Iš vienos pusės - tu lyg pateisimi veiksmus ir tėvų norą išgelbėti savo vaiką, o iš kitos pusės teisi, kad jie sukelia ašarų ir skausmo kitai šeimai, kurią įtraukia į grandinę.
Nors knyga ir labai lengvai skaitosi, bet tarpais sustoji pagalvoti "o kaip daryčiau aš"? Turinys lengvas, autorius nebruka savo vizijos kas ir kaip jo manymu atrodo, bet leidžia pamatyti vaizdus ir žmones savaip.
Knyga patiko, nors ir liko ją perskaičius "slogutis" (gal dėl to kad apie vaikų grobimą?). Bet, tai ir gerai - vadinasi autorius sugebėjo paliesti skaitytoją.
Ar norėsiu paskaityti dar šio autoriaus knygų? Taip.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą