Sabine Ebert „Pribuvėjos nuodėmė“


„Pribuvėjos nuodėmė“
Obuolys 512 psl.  2010 leidimo metai

            Na štai ir toliau stebime paprastos mergaitės, pribuvėjos ir žolininkės Martos, bet jos vyro, riterio Kristiano gyvenimą. Net ir tai, kad Marta ištekėjo už riterio, ji nėra saugi. Jos vyro priešas Randolfas, ne tik pasityčiojo iš jos kaip iš moters, bet dar ir šantažuoja. Marta nuolat gyvena baimėje, grėsmėje būti sudegintai,bet nesiliauja gydyti ( va, dabartiniams medikams ( ne visiems ) reikėtų pasimokyti Hipokrato priesaikos (nors tuo metu jos dar nebuvo ).
            Didelį įspūdį paliko ta knygos vieta, kur pasakojama, kaip tuo laikmečiu buvo tikrinama ar moteris ragana ar ne. Ji būdavo panardinama į vandenį, jei nuskęsdavo – vadinasi  ji dora moteris ir visai ne ragana. O jei kažkaip išplaukdavo vadinasi ji – ragana ir ją sudegindavo ant laužo. Išvada, kaip nesiteisinsi – vistiek liksi kalta. O apkaltai didelio teismo ir nereikėdavo. Pasirodo, jei kažkam tu neįtikai, jis laisvai gali tave apšaukti ragana. Tu gali teisintis tik atlikus bandymą. Kuris kaip žinote – nieko gero nežada. Va taip ir susidorojama su moterimi, kuri pavyzdžiui atstūmė jai nepatinkantį vyrą, ar šiaip esi blogos nuotaikos. Nieko nepaskysi – „humaniškas“ teismas. Skaitant knygą, įsijautus į Martos gyvenimą ir man teko patirti šį išbandymą – turiu pasakyti jausmas tikrai ne iš maloniųjų.
            Autorė labai vaizdžiai aprašo to meto gyvenimą. Skaitant matai pilis, skarmalais ar nuostabiais rūbais apsitaisiusius žmones. Jautiesi taip lyg kas nors būtų atradęs laiko mašiną ir nukeldino tave į 1167 metų Vokietiją. Nuostabi knyga.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą