Fannie Flagg
„Nekantrauju patekti į dangų“
“Alma
littera” 376 psl. 2008 leidimo metai
Perskaičiau Fannie Flagg „Nekantrauju patekti į dangų“ Alma
littera leidyklos išleistą knygą. Ilgai galvojau, kaip galėčiau apibūdinti šią
knygą. Knygoje, rašoma apie labai rimus dalykus – mirtį, bet rašoma
kitaip, ne su begaline širdgėla, o su
puikiu humoru ar net gi tam tikra ironija.
Atrodo, pagrindinei knygos herojai, diena prasideda taip,
kaip ir kitos dienos. Bet aštuoniasdešimtmetė Elna Šimfisli sugalvoja pasiskinti
figų. Ji lipa kopėčiomis į medį, ją užpuola vapsvos, ji krinta nuo kopėčių ir...
miršta. Atrodo, viskas natūralu ir
gyvenimiška, bet pats keistumas prasideda vėliau, kai Elna nukeliauja į dangų.
Va čia prasideda kažkas panašaus į „Alisa veidrodžių šalyje“.
Labai įdomus autorės požiūris į Dievą, į tai kas jis.
Fannie Flagg, savo knygoje, skaitytojams leidžia pagalvoti
ir suprasti, kas nutinka ir kaip mes jaučiamės netekę mylimo žmogaus. Ji nori,
skaitovui, pasakyti, kad branginti ir mylėti žmogų reikia esant jam gyvam, nes
jam mirus mes dažnai liekame jam kažko nepasakę, kažko nepadarę ar prižadėję
aplankyti, bet neaplankę. Mes visada skubam ir atidėliojam, bet kartais reikia
sustoti ir pagalvoti.
Arba dar vienas pastebėjimas, kad kartais vienas mažas
geras darbas ar geras žodis, padaro didelę naudą, kuri yra atmenama ilgai.
Visa tai, ji perteikia su nuostabiai taikliu humoru. Jos
knygoje, kiekvienas, gali rasti sau tinkamą siužetą, vieni pasaką suaugusiems,
kiti komediją, tretiems bus nuobodu, o ketvirti ras peno apmąstymas. Mano
variantas – linksma knyga apie liūdnus dalykus.
Tai gi skaitykite ir rinkitės sau tinkamą variantą. Bet,
tikrai nenuobodžiausite skaitydami. Sėkmės.
AtsakytiPanaikintiMan ši knyga labai patiko, privertė susimąstyti apie mažų kasdieninių poelgių, paprasto nesavanaudiško gerumo, žmonių tarpusavio bendravimo prasmę. Aš šią knygą vertinčiau taip: lengvai ir su jumoru apie eilinio žmogaus gyvenimo prasmę.