“Scenos iš vedybinio gyvenimo. Sarabanda”
Ingmar
Bergman “Scenos iš vedybinio gyvenimo. Sarabanda” romaną 2004 metais išleido
Alma littera leidykla. Ernst Ingmar Bergmas – toks pilnas jo vardas. Jis vienas
garsiausių teatro ir kino režisierių pasaulyje, kilęs iš Švedijos. Pirmoji
„Scenos iš vedybinio gyvenimo“ knyga pasirodė 1973, o “Sarabanda” 2003 metais.
Tai ko gero viena iš išskirtiniausių mano skaitytų knygų.
Ši knyga net ne romanas ar apysaka (aš taip manyčiau), o dviejų žmonių gyvenimo
dialogas. Ji ir parašyta dialogo forma. Ingmar Bergman‘as pašalino iš savo
knygos viską, kas gali trukdyti susikaupti ir išgyventi kartu su dviem
žmonėmis. Jis pašalino foną ( išvaizdas, manieras, aplinką, jausmus, mąstymą),
savo nuomonę prisilaikė sau, o susitelkė TIK ties dialogu. Jis lyg sakydamas
„patys kalti“ leidžia kiekvienam pačiam spręsti, kaip atrodys Marianė ar
Johanas, ką jie rengsis, kaip jie gyvens ir išgyvens, ką jie galvos ir t.t. Tuo
ši knyga ir žavi, kad kiekvienas skaitydamas šią knygą veikėjus, aplinką,
išvaizdą mato savaip, o ne taip kaip nurodo autorius.
Aišku, skaitant, dažnai jautiesi tuo „trečiu, kuris
nereikalingas“. Šios knygos skaitymas, tai lyg klausymasis už durų. Tik bėda
ta, kad įkaitus atmosferai negali nei įsikišti, nei nueiti, esi lyg trečias
dviejų žmonių gyvenimo peripetijose. Bergman‘as, garsus švedų kino režisierius,
o ir rašytojas, pasakoja apie iš išorės
darnios, pasiturinčios šeimos gyvenimą ir iširimą. Mariane šeimos teisėje
besispecializuojanti advokatė, Johanas psichologijos profesorius, abu protingi
ir išsilavinę, jau 10 metų besidžiaugiantys savo šeimyniniu gyvenimu ir
auginantys dvi dukras, žmonės.
Visa ši istorija, paprasta kaip pasaulis. Vyras –
susiranda kitą, jaunesnę, lengvabūdiškesnę ... ir palieka šeimą. Praėjus
laikui, jis supranta klydęs, norėtų grįžti, bet Marianė išsivadavus iš
nevilties ir pajutusi naujo gyvenimo galimybes ir skonį, nenori grįžti atgal.
Jie sukuria naujas šeimas, bet nesiryžta nutraukti saitų susiejusių juos
santuokos laikotarpiu. Dabar jie abu apgaudinėdami naujas antrąsias puses (o
patys save) susitikinėja, mylisi, bet nenori gyventi kartu. Čia kaip ir tame
posakyje: „kartu negali, bet ir atskirai neišeina“.
Antroji šios knygos dalis „Sarabanda“. Tai tų pačių
veikėjų susitikimas po trisdešimties metų.
Viskas būtų gerai, bet čia man tampa visiškai neaišku.
Arba autorius neskaitė savo pirmosios knygos, arba...? Skaitant „Scenos iš
vedybinio gyvenimo“ Johanui – 42 metai, Marianei – 35 (11 ir 12 psl.), jų
dukros Karin ir Eva (11 psl.), o „Sarabandoje“ Johanui jau 86 metai , o
Marianei 67 metai (160 psl.) . Išeina taip, kad Johanas daug greičiau paseno ar
kaip? Keista, bet ir dukrų vardai jau nebe Karin ir Eva, o Sara ir Marta... Iš
kažkur atsirado Johano sūnus, vos keturias metais jaunesnis už Mariane (ne
velnio nesupratau iš kurios santuokos, nes pirmoje dalyje jo nebuvo). Labai jau
keisti niuansai antroje dalyje su veikėjais bet šiap romanas įdomus ir
keliantis daug diskusijų.
E. Josephsonas drauge su Liv Ullmann vaidino I.Bergmano
televizijos seriale „Scenos iš vedybinio gyvenimo“ (Scener ur ett aktenskap),
kuris buvo rodomas 1972 metais, o 1973-taisiais buvo pritaikytas didžiajam
ekranui.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą