James Patterson „Žebenkšties žaidimai“

James Patterson
„Žebenkšties žaidimai“
„Jotema“ 336 psl. 2003 metų leidimo

Tai jau ne pirma mano perskaityta knyga, kurią parašė šis autorius. Todėl, lyg ir buvo, aišku ko reikia tikėtis iš James Patterson.  Bet deja, kažką labai panašaus jau buvau skaičiusi jo knygoje „Bikinis“
„Žebenkšties žaidimas“ tai vienas iš daugelio romanų apie Vašingtono detektyvą Aleksą Krosą ir jo darbo kasdienybes.
Knygoje pasakojama apie neaiškias ir žiaurias žmogžudystes, kurias tirti imasi detektyvas Krosas. Jis suburia savo kolegų ratą ir paslapčia tiria nužudymus, nes policijos vadovybė neįžvelgia serijinių žmogžudysčių braižo ir nesiima tyrimo. Pėdsakai veda į Anglijos ambasadą, kur dirba Džefris Šeiferis. Šeiferis – mylintis tėvas, atsakingas darbuotojas, puikios reputacijos žmogus ir žudikas? Ar tai tiesa? Ar gali žmogus gyventi dvigubą gyvenimą? Būti mylinčiu tėvu ir negailestingu sadistišku žudiku? Būti ištikimu vyru ir naudotis kitos moters kūnu? Visa tai turi išsiaiškinti Krosas, kurio darbą apsunkina sužadėtinės dingimas, kurį jis sieja su bylos tyrimu.
Knygoje vėl dominuoja gyvenimo ir mirties žaidimas. Kaip ir „Bikinyje“ žudikas turi pasekėjų internete, kurio pagalba žaidžia „Keturių raitelių žaidimą“, kuriame priskiria sau mirties raitelio vaidmenį. Tai nėra paprastas žaidimas, tai fantazijos žaidmas virstantis realybe. Džefris Šeiferis ne tik „žaidžia“ įgyvendindamas savo išsigimusias fantazijas, bet ir dalinasi įspūdžiais ir planais su savo pasekėjais.

 Tai tipiškas amerikietiškas trileris, su daug smurto, kraujo ir neapykantos. Nežinau, kaip kitiems, bet man, to, buvo ryškiai per daug. Knygos siužetas kartojasi. O nuo smurto aprašyto knygoje darosi bloga. Nemanau, kad dar norėčiau skaityti šią knygą.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą