Tess Gerritsen
„Mefisto klubas“
„Jotema“ 352 psl. 2011 metų leidimo
Tai mano trečioji šios autorės skaityta knyga. Noriu dar,
dar, dar.... Tess, kaip chameleonas,
prisitaikantis prie savo knygų, o gal atvirkščiai knygos prisitaiko prie jos?? Nesvarbu, nes svarbu tik tai, kad jos
knygos nuostabios, o ji rašo taip, lyg ilgus metus būtų studijavusi savo knygos siužetą.
Jeigu, pirmoji mano skaityta knyga nukėlė į siaubo ir
šalčio stingdantį paslaptingos bendruomenės pasaulį, antroji atmetė šimtmečiu atgal, o ši panėrė į patį gėrio
ir blogio kovos įkarštį. Knyga pasakoja
apie gyvybės pradą, paslaptingų ženklų atsiradimą ir reikšmę dabartyje.
Prieš pat Kalėdas randamas žiauriai nužudytos merginos
kūnas, kurios mirtis panaši į ritualinę. Dar didesnį įspūdį palieka lotyniškas
užrašas „Aš nusidėjau“ parašytas merginos krauju. Įvykį tiria ne tik detektyvė
Džeinė Ricoli, bet ir paslaptingas Mefisto klubas, kuriam priklauso siauras
paslaptingų žmonių ratas. Taip jau nutinka, kad mirtis pabeldžia ir į šių
žmonių duris, bei šienauja vieną po kito šio klubo narių. Kas kaltas ir kodėl
taip vyksta? Dauguma ženklų sako, kad tai šėtono darbas, bet ar tas šėtonas
neturi žmogaus pavidalo?
Kaip ir minėjau, knyga puiki, skaitant atrodo, kad autorė
duoną valgo ne rašydama knygas, o besigilindama ir nagrinėdama religiją, jos
pradžią, jos reikšmę. Svarbu tai, kad skaitant knygą nėra kada nuobodžiauti.
Nors knyga pripildyta mokslinių terminų, jų paaiškinimų, bet tai nėra „sausa
teorija“, tai yra, kaip įdaras pyragaičiui.
Labai laukiu kitų susitikimų su šia autore. Ir
nekantrauju kuo ji mane nustebins sekantį kartą. Jei dar neskaitėte Tess
Gerritsen, bet mėgstate gerus detektyvus – ši knyga (kaip ir kitos jos knygos)
JUMS.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą