“Dvikova“ II knyga
Eridanas 479 psl. 1997 metų leidimo
Antroje dalyje stoja į kovą gėris prieš blogį. Kaip manote, kas laimės? Na,
aišku, kad gėris. Jis, juk, dažniausiai laimi.
Tik ši kova pareikalaus savų aukų. Gaila, bet pagrindiniai herojai ( išskyrus
vieną) žuvo. Nelabai smagu, kai autorius pažindina su savo pagrindiniais
veikėjais, jų gyvenimais, išgyvenimais, o paskui leidžia jiems numirti. Kodėl??
Tiesa pasakius, taip ir nesupratau, kodėl?
Šis romanas yra trečiasis „Dvikovos“ variantas. Pirmasis už antrąjį buvo
ilgesnis 400 –ais puslapių, bet leidėjui nusprendus buvo sutrupintas. Todėl
koreguodamas šį variantą S. King'as leido sau atnaujinti ir pridėti trūkstamus
puslapius, nors ir ne visus 400.
Neskaičiau pirmojo ir antrojo varianto (nors būtų buvę įdomu paskaityti),
bet trečiasis man pasirodė labai jau ištemptas. Įvykiai smulkiai detalizuoti,
nėra net vietos fantazijai. Toks vaizdas, kad viskas sukramtyta ir įdėta į
burną, belieka tik praryti. Nežinau, koks būtų buvęs pirminis variantas, bet
šis pakankamai ilgas. Aišku, dar galima leistis į detales ir analizuoti pačios knygos logiškumą. Ieškoti ir kabinėtis apie likusių žmonių gyvenimą, kai aplinkui daug lavonų, apie galimą naujos epidemijos protrūkį, apie smarvę, apie pramonės nebuvimą, grįžimą į akmens amžių, nes niekas nepumpuoja naftos, negamina maisto, rūbų ir t.t. Bet, šioje vietoje, "užsimerkiame" ir leidžiamės vedami autoriaus. Nereikia žiūrėti į viską rimtai, juk tai rašytojo fantazija.
Šią, knygą, skaitau jau antrą kartą ir gal būt po daugelio metų mielai
perskaitysiu dar kartą. Nesakau, kad knyga neįdomi, bet šiuo atveju
pasirinkčiau filmą.
59 psl. „Regis, aš paprasčiausiai, tikiu, kad mylėti – svarbiausia, tik
meilė padės mums išgyventi, lygiai kaip ir geri santykiai, o mes nuolat
susiduriame su neapykanta, dar blogiau su tuštuma…”
151 psl. „...šunys sapnuoja dvejopus sapnus: gerus ir blogus.Gerus, kai
virpa jų letenos.Blogus, kai sapnuodami jie urzgia.Pažadink šunį blogo sapno
metu, ir jis tau tikrai įkąs.“
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą