Edmundas Malūkas
"Šiukšlyno žmonės"
"Magilė" 376 psl. 2011 metų leidimo
"Šiukšlyno žmonės"
"Magilė" 376 psl. 2011 metų leidimo
E.Malūkas seniai žinomas
autorius, bet kažkodėl niekaip nepriėjau prie jo knygų. Nežinau kodėl, gal
nenorėjau patirti tai ką patyriau skaitydama šią knygą...
Ar teko girdėti tokius
posakius – „Sotus alkano neatjaus“, „Turtingas
ubago nesupras“? Ši knyga apie tai, tik
šie posakiai jai negalioja.
Tai labai sunki knyga,
kurią skaitant norisi padėti, bet jautiesi bejėgis. Norisi rėkti, bet žinai,
kad tavęs niekas negirdės, paprasčiausiai esi bejėgis.
Knygoje pasakojama dviejų
vaikų (Mato ir Gustės) likimas, po to kaip jie pabėga iš vaikų namų ir bando
kabintis į gyvenimą savo jėgomis. Likimas juos nukreipia į Kariotiškių
sąvartyną. Sąvartyne verda savitas, tik tai vietai būdingas gyvenimo būdas, ten
galioja tik tai vietai skirtos taisyklės. Visi sąvartyne gyvenantys žmonės išgyvenę
savo gyvenimo dramą, kuri juos privertė tapti šios vietos gyventojais. Atrodytų
kad jie visi likimo broliai ir seserys, kurie supranta ir atjaučia vieni kitus,
todėl gyvena kaip darni komūna. Deja...
Skaitant knygą susidaro
įspūdis, kad jei jau kartą papuolei į gyvenimo duobę – neturi šansų iš jos
išlipti, net ir tada kai likimas tiesia tau ranką ar nuleidžia kopėčias. Taip
susiklosto ir vaikų gyvenimas. Jie bando kabintis į gyvenimą,mokosi, siekia
savų tikslų, bet visada lieka „šiukšlyno žmonėmis“. Jie neturi artimų žmonių,
kurie jiems padėtu, paaiškintų, jie kovoja už save taip kaip sugeba (o tai dažnai
nėra teisingiausias kelias).
Jei sugrįžti prie posakių „sotus
alkano neatjaus“, tai knygoje nustebino tai, kad būtent sotus alkaną atjaučia
ir stengiasi padėti. O žmogus, kuris turėtų suprasti (nes gyvena tokį patį
gyvenimą), stengiasi pažeminti, sužaloti ir galutinai sužlugdyti. Knygoje labai
daug žiaurumo, prievartos, smurto.
Autorius pasiekė to, kad
perskaičius knygą dar ilgai išlieka tas sunkus, liūdnas ir beprasmybės jausmas.
Knyga gera, vertėjo skaityti, bet perskaitęs negali sau pasakyti, kad tai mūsų
neliečia, nes čia vyko ne pas mus. Tai vyko, o gal ir tebevyksta pas mus.
Ar skaityčiau dar? Manau ne, bet esu tikra, kad tikrai vertėjo ją perskaityti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą