Nieko nėra geriau, kai jaukiai susisuki į pledą, pasiimi karštos kavos puodelį, atsiverti knygą ir pasineri į literatūros pasaulį. Mintys, kurias perskaitysite yra mano ir jūs turite pilną teisę su jomis nesutikti. Nes kiek žmonių - tiek nuomonių - tuo pasaulis ir įdomus.
O maistas, maistas ... tai ir taip visiems aišku, kad geras maistas - kaip ir gera knyga - silpnybė.
Kaip lengva apkaltinti kitą? Ypač tada, kai randi plūduriuojančią savo aštuoniolikmetę dukrą, nuosavo kiemo baseine. Ypač tada, kai sužinai, kad ji, ne paprastai nuskendo, bet buvo nužudyta.
Franė Dauling buvo tvirtai įsitikinusi, kad jos dukrą Kerę nužudė jos draugas Alanas, su kuriuo ji tai pykosi, tai taikėsi.
O Mardžerė, Daulingų kaimynė, bijojo, kad tai padarė jos, protinę negalią turintis sūnus Džeimis.
Bylą imasi tirti detektyvas Maikas Vilsonas, kuris pradeda domėtis ne tik byla, bet ir Kerės vyresniąja seserimi Alina.
Lengvas, įdomus, puikiai sudėliotas romantikos kupinas detektyvas. Skaitant supranti, kad tiek Franė, tiek Mardžerė klysta kaltindamos nekaltus. Skaitai ir jautiesi pranašesniu, nes tu jau žinai, kas kaltas ir belieka sulaukti knygos pabaigos, kad patvirtintum savo spėjimą.
Norite sužinoti kas, ką ir kodėl stebi? Imkite knygą į rankas ir pirmyn - nerkite ė skaitymą.
Mary Higgins Clark knygose visada randama atsvara nusikaltimui. Ji leidžia savo veikėjams išgyventi ne tik netektį, bet ir romantiškus jausmus.
Tai antroji pažintis su Holigeriu Munku ir Mia Kriuger.
Miške randamas prieš kelis mėnesius dingusios paauglės kūnas. Nuostabą ir šiurpą kelia ne tik tai kad ji mirusi, bet ir tai kaip ji atrodė. Jos nuogas kūnas, gulėjo vidurį iš žvakių sudarytos pentagramos, apklotas plunksnomis ir su kraupiai atrodančia gėle burnoje.
Kas nutiko mergaitei, kurios išvaizda kardinaliai pasikeitė per trumpą dingimo laikotarpį ir kodėl jos skrandyje buvo rasta gyvūnų maisto?
Antroje knygoje, kaip ir pirmoje, Mia Kriuger vis dar kovoja su savo vidiniais demonais - alkoholiu, vaistais, kaltinimų sau dėl sesers mirties ir mintimis apie savižudybę.
Holigeris Munkas vis dar išgyvena išsiskyrimą su žmona. Jam sunku priimti tą faktą, kad ji gali sukurti naują šeimą ir judėti pirmyn.
Ar šie du depresyvūs, bet puikūs detektyvai sugebės atstumti savo demonus ir išsiaiškins kas nuriko mergaitei?
Šioje knygoje, kaip ir pirmoje, Samuel Bjork, vėl "baudžia" Holigerį Munką, stumdamas jo dukrą į pavojų ir išgyvenimus.
Autorius leidžia suprasti, kad ne visada žmonės būna tokie, kokius mes juos matome, dažnai jie būna tokie kokiais jie nori kad mes juos matytumėme.
Knyga įdomi, verčianti ne tik skaityti, bet mąstyti. Autorius daug dėmesio skiria personažų dvasiniai būsenai, išgyvenimams, mintims, veiksmams. Todėl, tai truputį slegia.
Ar skaityčiau kitas šio autoriaus knygas? Taip, bet su pertraukomis. Ar tai geras autorius? Be abejo, taip.
Norvegų autorius, pasirašantis pseudonimu (tikrasisi vardas Frode Sander Oien), tai lyg signalas apie nepasitikėjimą savo galimybėmis. O tai, gali būti, prastos knygos pradžia. Bet ... nieko panašaus - knyga puiki.
Pagrindiniai knygos veikėjai detektyvas Holgeris Munkas, mėgstantis tikslumą, matematiką, rebusus ir išskirtinio proto, pastabumo, bet depresyvi Mia Kriuger.
Kai, buvo rastos, nužudytos kelios mažos mergaitės, aprengtos ypatingais lėlių rūbais, bei paslaptingu užrašu "aš keliauju viena", atkuriamas ypatingas policijos padalinys. Mios įžvalgumo pagalba, kyla įtarimų, kad tos rastos mergaitės ne paskutinės ir kad visa tai sukasi aplink patį Holgerį Munką...
Ne pirmą kartą pastebiu, kad skandinavų autorių knygose dažnai gvildenama depresijos ir alkoholio problema. Ne išimtis ir šis autorius. Mia turėjo seserį dvynę, kuri pasinėrė į narkotikų liūną ir žuvo. Mia kaltina save ir ieško progos išeiti iš šio pasaulio vaistų ir alkoholio pagalba. Vienintelis dalykas atitraukiantis ją nuo to - darbas.
Samuel Bjork puikiai pateikia siužetą, veikėjų vidinę būseną, tyrimo liniją ir netikėtą atomazgą. Skaitant, autorius lyg ir "pakiša" kaltininką, bet knygos pabaigoje supranti, kad klydai :)
Knyga puiki, lengvai skaitosi, nors ir norint suprasti veikėjus ar jų poelgius turi pamąstyti.
Ar skaitysiu kitas autoriau knygas? Žinoma taip. Tuo labiau, kai kitos dvi jo knygos guli mano lentynoje.
"Geluonis" Alma littera, 424 psl., 2018 leidimo metai
Sandros Brown vizitinė kortelė - jauna, silpna, pažeidžiama moteris ir stiprus šalia jos esantis vyras, kuris išorėje blogietis, o viduje doras ir be galo geras žmogus. Ne išimtis ir ši knyga.
Džordė Benet, jauna, stulbinamai graži, sėkminga verslininkė (vieniša!) tampa blogiečio Bilio Panelos taikiniu. Kai, mirtis į ją pažvelgia Šo Kinardo akimis, staiga įvyksta kažkas netikėto. Vietoj to, kad Kinardas, kaip užsakovo numatyta, nužudytų Džordę, jis nušauna savo porininiką, o ją pagrobia. Kodėl? Kas įvyko? Kokį žaidimą žaidžia Šo Kinardas? Visa tai bando išsiaiškinti mafijozas Panela ir FTB detektyvai.
Nepasakosiu knygos turinio, visa tai sužinosite perskaitę knygą. Pasakysiu tik tiek, kad kiekvieną kartą stebiuosi Sandros Brown gebėjimu iš standartinių veikėjų nulipdyti naują, įtraukiantį, kupiną įtampos, bet lengvai skaitomą romaną. Romantikai jos knygose randa - meilės užuomazgų, detektyvų mėgėjai - paslaptingo nužudymo tyrimo ir happy end'o (dažniausiai).
Ar patiko? Taip. Ar skaitysiu kitas jos knygas? Žinoma taip.
Stephen King "Tas" Alma littera, 920 psl., 2021 leidimo metai
Tas pats autorius, ta pati knyga, tik kitas leidėjas ir leidimas.
Kažkada teko skaityti Eridano leidyklos išleistą knygą "Tas", todėl buvo įdomu susipažinti ir su šio vertėjo, bei leidėjo darbu.
Knygoje pasakojama apie septynių, visiškai skirtingų, vaikų draugystę, kurią vienija vienintelis jausmas - baimė. Jie tampa savotišku "Lūzeriu klubu".
Williamas „Billas“ Denbrough - mikčiojantis vaikinukas, kuris paslapčia kaltina save dėl brolio Džordžo žūties. Užaugęs jis tampa žinomu rašytoju.
Benjaminas „Benas Hanscomas“ - protingas, bet kompleksuojantis, dėl savo viršsvorio. Vėliau jis susiima, numeta svorio ir tampa pripažintu architektu.
Beverly „Bev“ Marsh - vienintelė mergaitė klube. Visi vaikinukai buvo slapta kažkiek į ją įsimylėję, o labiausiai Benjaminas. Smurtas merginą lydėjo nuo vaikystės, tėvas dažnai keldavo ranką, o ištekėjus estafetę perėmė vyras. Nepaisant kančių Beverli tapo vertinama drabužių dizainerė.
Richardas „Richie“ Tozier - trumparegis, nešiojantis storus akinius, krečiantis juokus ir mėgdžiojantis balsus vaikinukas tampa sėkmingu didžėjumi.
Edvardas „Edis“ Kaspbrakas - silpnas, sergantis astma ir perdėtai globojamas manipuliatorės mamos. Užaugęs jis vadovauja limuzinų verslui Niujorke.
Michaelas "Mike" Hanlonas - afroamerikietis, vėliausiai prisijungęs prie "Lūzerių klubo". Jam dažnai tekdavo susidurti su patyčiomis dėl odos spalvos, bet šie vaikai jį priėmė kaip savą. Užaugęs Michaelas niekur neišsikraustė iš Derio, jis - bibliotekininkas.
Stanley „Stan“ Uris - žydas pagal kilmę, skeptikas pagal charakterį. Jam sunku suvokti, kad gal būti realus blogis. Užaugęs jis tampa "tiksliukas" ir partneris buhalterinės apskaitos įmonėje.
"Lūzerių klubui" tenka ne tik susidurti "akis į akį" su blogiu, kuris įgauna klouno pavidalą, bet ir stoti į kovą.
Autorius puikiai įsijaučia į vaikų gyvenimus, išgyvenimus, aprašo baimes, ryžtą, kovas su vidiniais demonais. Užaugina juos ir paverčia suaugusiais. Tai septynių žmonių istorijos supintos į vieną gyvenimą ir išgyvenimą.
Stephen King, neabejotinai yra tas kuriam nėra lygių siaubo žanre, jis idealiai dalinantis šiurpulius tiems, kurie skaito jo knygas. Kingas, ne tik plunksnos karalius, bet ir puikus psichologas, žinantis kur spustelėti, kad maksimalus efektas pasiektų skaitytoją.
Jo knygos skirtingos, todėl kiekviena knyga tampa nauju nenuspėjamu išgyvenimu... juk ne veltui antrą kartą ekranizuojama ši knyga.
Lorė Moran, pati patyrusi kriminalinę vyro netektį veda ir prodiusuoja laidą "Įtariamieji". Laidos metu atkuriami nusikaltimai, kalbinami tų įvykių liudininkai. Taip stengiamasi priminti apie senus ir vis dar neišaiškintus nusikaltimus.
Antroji jos laida apie Siuzaną Dempsi bylą, kurią spauda praminė "Pelenės byla", nes Siuzana buvo rasta tik su vienu bateliu.
Kai, jaunos, gražios, talentingos studentės kūnas buvo rastas parke, atrodė, kliūčių išaiškinti žudiką nebus. Bet, praėjus dvidešimčiai metų, jis nebuvo rastas. Visi ją jau pamiršo, bet tik ne mama. Kuri džiaugiasi kiekviena galimybe sužinoti kažką naujo apie tą vakarą, kai žuvo jos duktė.
Kuriant laidą nei vienas nėra saugus, dalyviai sekami, patiria smurtą, o keli su filmavimu susiję žmonės nužudomi. Bet ir laidos dalyviai turi ką slėpti, tik ar jie kalti?
Knyga, tipinė Maty Higgins Clark knyga, kai nusikaltimo intriga keičia galimos meilės intrigą. Ji, lyg, balansas gyvybei ir mirčiai. Gal dėl to ir įdomu skaityti jos knygas?
Mane žavi tai, kad pati autorė, būdama solidaus amžiaus (1927.12.24 - 2020.01.31), rašė visiems suprantama ir šiuolaikiška kalba. Jos knygos lengvai skaitosi, istorijos pasakojamos nuosaikiai visada paliekančios šiokį tokį intrigos brizą.
Jos bendraautorė Alafairas S. Burke'as (g. 1969 m.) - JAV kriminalinių romanų rašytoja, teisės profesorė ir apžvalgininkė. Ji yra tarp „ New York Times“ geriausiai parduodamų 18 kriminalinių romanų.
Ar norėčiau paskaityti daugiau šios autorės knygų? O, taip, žinoma .. visas.
Šis autorius tikras plunksnos virtuozas. Galima jo nemėgti, bet neįvertinti negali. Nežinau iš kokio neišsenkančio šulinio jis semiasi įdėjų, bet jos išties genealios.
Knyga parašyta 2018 metais, o jau sulaukė HBO serialo ir Goodreads skaitytojų pripažinimo. Mačiau ir serialą, skaičiau ir knygą - panašumų daug, bet skirtumų irgi yra. Kokių?? O gi paskaitykit knygą ir pažiūrėkit filmą tada sužinosite :)
Knygoje pasakojama apie mažo Flin Sičio miestelio didelę tragediją. Žiauriai nužudomas ir išniekinamas vaikas. Dėl šio nusikaltimo apkaltinamas visų žinomas ir gerbiamas vaikų treneris Teris Meisonas. Nors, jis tvirtina, esąs nekaltas, bet tuo metu policijos įkalčiai kalba kitką.
Juo tiki tik žmona, dukros ir advokatas. Deja, teismo ir galimybių pateikti savo įrodymų jis jau nebespėja...
Tu esi čia ir už šimtų kilometrų vienu metu. Palieki čia ir ten savo DNR. Tave mato čia ir ten, bet tu žinai tik vieną - tu esi čia, o ten tavęs nebuvo. Tik kaip tai įrodyti? Ir kas tas kitas, kuris atrodo kaip tu, turi tavo pirštų antspaudus ir DNR?
Detektyvas Ralfas ir jo žmona Džinė Andersonai, buvęs detektyvas Alekas Pelis, advokatas Hovardas Gouldas, privati detektyvė Holė Gibni, apygardos vyriausias prokuroras Bilas Semiuelsas, leitenantas Junas Sablo ir našlė Marsė Meitland nenuleidžia rankų ir stengiasi išsiaiškinti tiesą. Tiesą, kuri pasirodys visiškai nereali ir neįtikėtina. Deja, iš paieškų sugrįžta ne visi.
Stephen King - siaubo romanų karalius, kuris prikausto dėmesį ne šiurpiomis kraujo ar skerdynių scenomis, bet psichologiniais potepiais. Skaitydamas supranti, kad daug baimių sukuriame mes patys.
Ech, gerai, kad bibliotekos nuolat atnaujina savo knygų lentymas, todėl gali pasimėgauti tokio kalibro autorių darbais, neišleisdamas nei euro :)
Nors ... mielai kaupiu jas ir savo bibliotekoje :)
Ar skaityčiau dar? Taip, vėliau. Ar skaityčiau kitas šio autoriaus knygas? Tai AIŠKU.
P.S. Smagu buvo skaityti, kai vienas autorius įtraukia kitą puikų autorių Harlanu Kobeną į savo romaną. Mėgstu ir Stepheną Kingą ir Harlaną Cobeną :)
P.S P.S. Pasirodo ir Latvija nuskabėjo kaip vaiduoklių šalis :D
Ką padarytų mama (tėvas), jei sužinotų, kad pagrobė jos (jo) vaiką? Ir jei ji (jis) sužinotų, kad yra tik vienas vienintelis būdas susigrąžinti pavogtą vaiką gyvą ir sveiką? Manau, kad viską.
Reičelė, niekuo neišsiskirianti, mama auginanti dukrą. Nebent, skirtingai nuo kitų, ji išsiskyrusi ir viliasi, kad prieš metus nugalėjusi vėžį.
Staiga, kaip griaustinis iš giedro dangaus ją pasiekia dvi blogos žinios: jos onkoliginiai tyrimai blogi ir jos dukra pavogta.
Mamai, jos sveikata pasitraukia į antrą planą, nes atgauti dukterį neabejotinai svarbiau. Tik, norint ją atgauti, neužteks vien tik sumokėti reikalaujamą išpirką, bet dar reikės pagrobti kitą, niekuom nekaltą vaiką. Negana to - pagrobto vaiko tėvus priversti pasielgti taip kaip ji pasielgė. Tik tokiu atveju jos dukra bus paleista.
Visa tai "grandinė" kurios negalima nutraukti, nes nepaklusę, baudžiami mirtimi.
Adrian McKinty sugalvojo išties makabrišką istoriją, kuri ne tik šiurpina, bet ir neleidžia atsitraukti. Esi dviprasmiškame pasirinkime. Iš vienos pusės - tu lyg pateisini veiksmus ir tėvų norą išgelbėti savo vaiką, o iš kitos pusės teisi, kad jie sukelia ašarų ir skausmo kitai šeimai, kurią įtraukia į grandinę.
Nors knyga ir labai lengvai skaitosi, bet tarpais sustoji pagalvoti "o kaip daryčiau aš"? Turinys lengvas, autorius nebruka savo vizijos kas ir kaip jo manymu atrodo, bet leidžia pamatyti vaizdus ir žmones savaip.
Knyga patiko, nors ir liko ją perskaičius "slogutis" (gal dėl to kad apie vaikų grobimą?). Bet, tai ir gerai - vadinasi autorius sugebėjo paliesti skaitytoją.
Ar norėsiu paskaityti dar šio autoriaus knygų? Taip.
