Lars Kepler "Žaidimų aikštelė"

  

Lars Kepler
"Žaidimų aikštelė"
"Obuolys" 480 psl., 2017 leidimo metai.

Lars Keplerio vardu pasivadinęs sutuoktinių duetas Alexanderis Ahndoril (g. 1967) ir Alexandra Coelho Ahndoril (g. 1966) iš Švedijos, pristatė naują knygą - "Žaidimų aikštelė".

Kaip, jau esame įpratę, tikimės, kad tai bus vienas iš jų rašomų detektyvų apie Joną Lina, bet tenka nustebti. Knyga, nėra tipinis skandinaviškas detektyvas. Tai, knyga, verčianti susimastyti - kas vyksta su mumis, kai sustoja širdis... Dar viena detalė, kuri šią knygą daro patrauklia, tai mamos meilė, rūpestis ir aukojimasis dėl sūnaus.

Mes juk nežinome, kas vyksta su mumis, kai sustoja širdis. Vieni pasakoja apie tunelį ar šviesas, o Švedijos ginkluotųjų pajėgų karininkė Džasmina Paskal-Anderson matė keistą miestą, dokus, laivus ir žmones, kurie kovoja dėl grįžimo į realų gyvenimą. Kuo daugiau ji apie tai kalba, tuo labiau  stumia save į psichiatrų rankas.

Nutikus avarijai, sūnaus gydymas reikalauja trumpam sustabdyti jo mažos širdutės darbą. Džasmina supranta, kad sūnus negrįš papuolęs į anapusinį miestą. Ji matė, kas nutiko su maža mergyte, kuri bandė pareiti. Todėl, liko viena galimybė - eiti kartu ir padėti. Ji įkalba seserį padėti ir sustabdyti jos pačios širdį, kad padėtų savo sūnui. Nors sesuo ir netiki Džasminos matytais ir išgyventais reginiais, bet sutinka padėti. Kelionė prasideda.... Kaip bebūtų keista, bet tas ... kitas gyvenimas egzistuoja. Vieniems jis patinka, kiti stengiasi iš jo ištrūkti, bet tenka įsitikinti, kad ir ten egzistuoja savos taisyklės, įstatymai ir net ... korupcija. O tam, kad įrodytum savo tiesą, tenka kovoti "žaidimų aikštelėje", nors niekas negarantuoja, kad kova bus sąžininga.

Tiems, kas tikėjosi seno gero detektyvo, knyga gali nepatikti. O man patiko. Patiko tai, kad autoriai puikiai sugeba pateikti kitokio formato romaną, kuris nė trupučiu nenusileidžia jų "arkliui" - detektyvams. Puiki knyga, kurią perskaičiau vienu prisėdimu. Net ir po jos, perskaičius kelias knygas, mintimis grįžtu prie "Žaidimų aikštelės".
Truputį erzina, kai knygos anotacijoje rašoma apie Džasminą, o knygos viduje jau skaitome apie Šasminą. Nejaugi knygos redaktoriai to nemato?
Gero skaitymo.